Dar turime kur dirbti

2014-05-28 15:06:07

Po Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai pasiryžau iš Briuselio grįžti į savo gimtąjį kraštą – Rokiškio regioną – vadovauti Rokiškio turizmo ir tradicinių amatų informacijos ir koordinavimo centrui. Rokiškis yra tarp 14-os skurdžiausių Lietuvos regionų, tad tikėjau, jog savo žiniomis, patirtimi ir gebėjimais prisidėsiu prie savo krašto gerovės didinimo.

Deja, mano sukurtos ilgalaikės strategijos, kaip pasitelkus turizmą skatinti Rokiškio ekonomikos augimą, didinti jo patrauklumą ir žinomumą, įgyvendinti man neteks - mano planus pakoregavo politinių partijų intrigos. Aš esu nepartinė. Per šiuos du mėnesius pamačiau tikrąsias regionų atsilikimo priežastis, ir svarbiausia – jokių ženklų, jog kažkas keisis naujuoju ES Daugiametės finansinės programos laikotarpiu.

Pirmiausia, mano atvejis apima tokias problemas:

1) „tampymas už virvučių“, manipuliavimas savivaldybės biudžetinės įstaigos vadovu, kaip įrankį naudojant su juo sudaromą darbo sutartį;

2) regionų darbo rinkos neprieinamumas jauniems, patyrusiems specialistams nepaisant regiono interesų;

3) įstaigų postų dalinimasis pagal partinę priklausomybę.

Balandžio 2 d. laimėjau viešą konkursą į Rokiškio turizmo ir tradicinių amatų informacijos ir koordinavimo centro direktoriaus postą. Pagal įstatymus, man buvo suteiktos specialiosios teisės – pasirašyti darbo sutartį su rajono savivaldybės administracijos direktoriumi Aloyzu Jočiu.

Tačiau jis, Darbo partijos Rokiškio skyriaus pirmininkas, su manimi sutarties nepasirašė, o vietoje to išleido įsakymą, panaikinantį viešo konkurso, kurio laimėtoja esu, rezultatus.

Iki tol tarp administracijos direktoriaus ir manęs vyko derybos dėl darbo sutarties sąlygų. Abi pusės sutarėme dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, aš sutartį pasirašiau (su būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis).

Manęs netenkino man netikėtai pateikta neprivaloma darbo sutarties sąlyga iš Darbo kodekso 95(5) straipsnio, teigiančio, kad „jeigu sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo pareiškimu be svarbios priežasties, tai darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui jo turėtas išlaidas per paskutinius vienerius darbo metus darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms.“ Mano darbo sutartyje šis punktas dar buvo papildytas „ir kita“, o tai reiškia, jog tektų sumokėti ir už komandiruotes ir t.t.

Teisminėje praktikoje vien šio punkto darbo sutartyje nepakanka - darbuotojas pasirašytinai turi būti supažindinamas su kiekvienų mokymų, stažuočių ir pan. kainomis. Todėl toks punktas biudžetinės įstaigos vadovo darbo sutartyje sudaro prielaidas manipuliavimui vadovo veiksmais ir prieštarauja viešojo sektoriaus etikai, nes valstybės tarnautojas, o taigi ir biudžetinės įstaigos darbuotojas (teberengiamas bendras tarnautojų kodeksas, tad remiamasi Valstybės tarnybos įstatymu (3(5) ir (6) str.),Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu) turi būti nešališkas, pats neša atsakomybę už savo veiksmus ir yra atsakingas prieš visuomenę.

Toks Darbo kodekso nuostatos panaudojimas prieštarauja ir LR Korupcijos prevencijos įstatymui ir Lietuvos ratifikuotos Civilinės teisės konvencijos prieš korupciją 8 straipsniui, teigiančiam, „kad bet kokia sutartis ar sutarties nuostata, numatanti korupciją, yra niekinė.“

Derybų metu mano darbo sutartyje primygtinai buvo teikiama ši papildoma darbo sutarties sąlyga teigiant, kad tai taikoma visiems savivaldybės darbuotojams, ir grasinant, jog priešingu atveju bus anuliuojami viešo konkurso rezultatai.

Man susipažinus su kitų savivaldybės biudžetinių įstaigų darbuotojų, tarp jų ir vadovų, darbo sutartimis, tokių sąlygų neradau. Pagrįstai darau prielaidą, kad ši darbo sutarties nuostata buvo parengta būtent man, siekiant, jog aš atisakyčiau minėtos įstaigos vadovo pareigų. Įtarimus sustiprina tai, jog savivaldybės administracijos direktorius žodinių derybų metu sutikęs išbraukti šią nuostatą iš mano darbo sutarties, tačiau kitų susitikimų metu išsižadėdavo to, ką suderėjome. Akivaizdu, kad tik jo kompetencijos klausimais jis sprendimus priima ne pats.

Nors su manimi dar nebuvo pasirašyta darbo sutartis, jau buvo pradėję formuotis darbiniai santykiai - rajono meras (priklausantis Socialdemokratų partijai) siekė mane įtraukti į vieną iš naujai rengiamos Rokiškio rajono plėtros strategijos iki 2022 metų darbo grupių, dalyvavau Lietuvoje akredituotų ambasadorių kultūrinio vizito Rokiškio rajone, kuris vyks š.m. birželio 13 d., pasirengime, o Kultūros, turizmo ir ryšių su užsienio šalimis skyriaus vedėjas man pavedė užduotis.

Rajone labai trūksta aukštos kvalifikacijos specialistų, tačiau neatsirado suinteresuotų mano pasilikimu sąžiningai konkurso būdu laimėtose pareigose, ir tik pats savivaldybės administracijos direktorius gali atskleisti, kas Rokiškio rajone priima rajonui nenaudingus sprendimus, už kuriuos tiesiogiai atsakingas jis.

Rajono savivaldybės administracijos direktorius prasitarė, jog gavus mano kandidatūrą, kuri viršijo konkurso sąlygose nurodytus reikalavimus, buvo norima supaprastinti keliamus reikalavimus ar atšaukti konkursą, nes kiti kandidatai neatitiko reikalaujamo anglų kalbos lygio. Šios minties atsisakyta, nes savivaldybei tai būtų daug kainavę.

Rajono meras man užsiminė, kad ši darbo vieta buvo numatyta vienos valdančiosios partijos kandidatui.

Darau prielaidas, kad mano kandidatūra buvo netinkama dar ir todėl, jog esu baigusi "Transparency International" skaidrumo vasaros mokyklą. Tam pagrindą suteikia tai, kad ši biudžetinė įstaiga ES lėšomis (apie 900 tūkst. Lt) įgyvendina projektą, kuris buvo plačiai nušviestas vietinėje žiniasklaidoje ir buvo suponuojama mintis dėl ES lėšų netikslingo panaudojimo.

Kultūros, turizmo ir ryšių su užsienio šalimis skyriaus vedėjo teigimu, šį projektą rašė vicemero (Tvarkos ir teisingumo partija) žmona. Kilus skandalui iš VšĮ Turizmo informacijos centro pasitraukė jo vadovė ir dar dvi darbuotojos, įstaiga reorganizuota į biudžetinę. Gal norima, jog penkerius metus, kai ši įstaiga turės vykdyti projekte numatytas veiklas, o ES turės teisę tikrinti ar projektas įgyvendinamas teisingai, šios įstaigos vadovo postą užimtų partijai lojalus ir neveiklus žmogus?

Pasak rajono mero, buvo ir svarstymų dėl tuometinio Turizmo informacijos centro prijungimo prie Rokiškio krašto muziejaus. Nenustebčiau, jei pasibaigus penkerių metų nuo projekto pradžios laikotarpiui, ši biudžetinė įstaiga būtų uždaryta, o iš ES projekto teliktų gražiai suremontuotos patalpos miesto centre.

Viešo konkurso išvakarėse vietos laikraštis straipsnyje, skirtame vien tik politikams, mane apkaltino politine korupcija (vėliau išspausdintas paneigimas), bendrauta su rajono vadovais. Niekas iš pastarųjų nepareikalavo laikraščio paneigimo, tad susidaro įspūdis, jog su manimi siekta susidoroti kaip su nepageidaujamu kandidatu: esu nepartinė, regiono lygmeniui pernelyg išsilavinusi ir turinti per geros darbinės patirties. Čia daugeliui viešojo sektoriaus darbuotojų trūksta užsienio kalbų mokėjimo ir gebėjimų analizuoti, strateguoti, o svarbiausia – veikti.

Deja, Rokiškio regiono interesai rajono vadovams nerūpi. Imamasi teisiškai neteisingų veiksmų siekiant atsikratyti nepageidaujamų asmenų, kadangi niekas iš jų neneša asmeninės atsakomybės, o patiriami finansiniai nuostoliai – rajono.

Lietuvos prezidentės metiniame pranešime taip pat buvo keliama regionų, tarp jų ir Rokiškio, atsilikimo problema ir suaktyvėjusi institucijų ir įstaigų vadovų rotacija pagal partinę priklausomybę prasidėjus naujam ES Daugiametės finansinės programos laikotarpiui. Problema ta, jog po 2020 metų, pasibaigus ES finansinei paramai, regionuose atsiras daug laisvų darbo vietų, o mūsų kartai teks atkurti „auksinių plytelių“ Lietuvą. Dabar yra lemiama valanda, kai sprendžiasi, ar Lietuva sugebės efektyviai panaudoti paskutines ES skiriamas lėšas.

Mano atvejis – tai Mildos Dargužaitės ir „Investuok Lietuvoje“ atvejis regiono lygmeniu. Svarbūs postai, nuo kurių priklauso šalies, regionų, tam tikrų sričių ateitis labai masina politines partijas ir skatina imtis netikėčiausių, teisiškai neteisingų ir amoralių veiksmų. Tokie atvejai ne tik daro turtinę ir neturtinę žalą paliestiems asmenims, bet ir Lietuvos regionų gerovei.

Tokiame kontekste nieko nėra vertos emigrantų į Lietuvą sugrąžinimo programos, nes niekam jų įgytos patirties, žinių ir idėjų nereikia. Mano atveju teko susidurti su žmonių nuomone, jog po darbo nacionaliniu ir ES lygmenimis sugrįžusi į regioną esu nenormali.

Būti patriotu, mylėti savo kraštą mūsų visuomenėje yra nenormalu, ir tai rodo, kiek mūsų visuomenė yra demotyvuota, abejinga ir „serganti“.

***

Savivaldybė siūlo tiesos ieškoti teisme

Lrytas.lt kreipėsi komentaro į Rokiškio savivaldybės administracijos direktorių A.Jocį, tačiau šis atsisakė kalbėtis šią tema motyvuodamas tuo, kad turi nedarbingumo pažymėjimą. Administracijos direktoriaus pavaduotojas Rimantas Velykis taip pat teisinosi neturintis ką pasakyti ir pasiūlė kreiptis į savivaldybės juristus.

Savo ruožtu Juridinio ir personalo skyriaus vedėjo pavaduotoja Rūta Dilienė teigė, kad konkurso rezultatai buvo anuliuoti, nes jo laimėtoja nesutiko pasirašyti darbo sutarties.

Patikslinus, kad konkurso laimėtoja sutiko pasirašyti darbo sutartį su būtinosiomis sąlygomis, R.Dilienė aiškino, kad konkursas buvo vykdomas Vyriausybės nustatyta tvarka, o darbdavys turėjo teisę įtraukti ir nebūtinąsias sąlygas. Jos esą galioja visiems savivaldybės darbuotojams.

„Asmuo, laimėjęs konkursą, tik įgyją teisę pasirašyti darbo sutartį. Jo teisė – pasirašyti ar ne“, – aiškino savivaldybės juristė.

R.Dilienė pridūrė, kad naujas konkursas į Rokiškio turizmo ir tradicinių amatų informacijos ir koordinavimo centro direktoriaus postą nėra paskelbtas. O nepatenkintai konkurso laimėtojai savivaldybė yra pasiūliusi kreiptis į teismą.

Jurgita Judickienė, advokatė, advokatų kontoros „Judex“ seniūnė:

„Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų. Būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis laikomos: darbuotojo darbovietė ir darbo funkcijos (Darbo kodekso 95 straipsnio 1 dalis). Darbdaviui ir darbuotojui nesusitarus dėl šių sąlygų, darbo sutartis laikoma nesudaryta. Tuo tarpu kitų darbo sutarties sąlygų (tarp jų ir sąlygos dėl darbuotojo įsipareigojimo apmokėti darbdaviui per paskutinius vienerius metus darbdavio išlaidas darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms) buvimas darbo sutartyje nėra būtinas tam, kad darbo sutartis galiotų.

Vadinasi, jeigu šalys susitarė dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, tačiau nesusitarė dėl kitų darbo sutarties sąlygų, darbo sutartis yra galiojanti.

Konkursai valstybės ir savivaldybių įmonėje, viešosiose įstaigose, iš valstybės, savivaldybių ir kitų biudžetų finansuojamose įstaigose organizuojami remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 301, taip pat pati įstaiga gali pasitvirtinti papildomas taisykles dėl konkurso organizavimo, neprieštaraujančias šiam nutarimui. Konkursinei pareigybei įstaigoje gali būti iš anksto patvirtinti pareiginiai nuostatai, kvalifikaciniai reikalavimai, darbo sutarties sąlygos.

Jeigu organizuojant konkursą įstaiga iš anksto buvo patvirtinusi tokią darbo sutarties formą (su papildoma sąlyga darbdavio išlaidų darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms kompensavimui) konkrečiai pareigybei, į kurią pretenduojama, ir dalyvaujantys asmenys galėjo iš anksto su ja susipažinti, tokiu atveju gali būti pripažįstama, kad darbo sutartis yra konkurso dokumentas ir asmuo gali arba sutikti su būtent tokia darbo sutartimi, arba atsisakyti ją pasirašyti. Jeigu konkursą laimėjęs pretendentas nepasirašo darbo sutarties ir atsisako eiti pareigas, konkursą laimėjusiu laikomas kitas atranką perėjęs ir surinkęs daugiausiai balų (palyginti su kitų atranką perėjusių pretendentų rezultatais) pretendentas“.

Indrė Viktorija Užukukytė

http://bendraukime.lrytas.lt/man-rupi/si-mergina-grizo-padeti-lietuvai-o-sulauke-tik-riebaus-antausio.htm